2009-07-21 Parlamentas palaimino galimybę naikinti LEO LT

Seimas pritarė įstatymų paketui, kuris leidžia pertvarkyti ar reorganizuoti bendrovę LEO LT. Opozicija teigia abejojanti, ar Vyriausybė vis dėlto suverš privatų investuotoją, tačiau energetikos ministras tikina, kad pirmieji žingsniai bus pradėti artimiausiu metu.

Parlamentas šiandien palaimino Civilinio kodekso, Atominės elektrinės, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ir Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių įstatymų pakeitimams.
Atominės elektrinės įstatymo pataisos numato, kad nacionalinis investuotojas galės būti likviduojamas, reorganizuojamas arba pertvarkomas. Pakeitimai numato ir siekį, kad valstybei priklausytų ne mažiau kaip du trečdaliai nacionalinio investuotojo akcijų, o ne paprasta dauguma, kaip buvo iki šiol.

Bijo baudos
Įstatymui oponuojantys parlamentarai teigė abejojantys, ar Vyriausybė iš tiesų reorganizuos nacionalinio investuotojo bendrovę, nes įstatymai ją tai daryti neįpareigoja, o tik leidžia. Taip pat buvo išsakyta daug baimių dėl Stokholmo arbitražo, kurio sprendimas privačiam investuotojui iš valstybės esą gali priteisti nemenką kompensaciją.
„Teisės komiteto pirmininkas grasina Stokholmu. O po šitų pakeitimų ar neatsidursime Stokholmo arbitraže? Tai - ne pagrindinis argumentas. Svarbiausia, kad Vyriausybė Seimo rankomis nori palikti LEO LT. Seimo nariai bus atsakingi už šitą LEO LT aferą“, - teigė Egidijus Klumbys, Seimo Tvarkos ir teisingumo frakcijos narys.

Derėsis
Energetikos ministras Arvydas Sekmokas tikina, kad Vyriausybė neabejotinai įgyvendins tas nuostatas, kurios buvo svarstytos komitetuose.
„Įstatymai duoda instrumentus Vyriausybei įgyvendinti Konstitucinio Teismo sprendimą ir užtikrinti visuomenės interesą valdant elektros energetikos ūkį. Toliau kviesime neeilinį LEO LT akcininkų susitikimą, kuriuo, tikimės, pavyks padaryti bendrą sprendimą dėl LEO LT likvidavimo arba reorganizavimo. Tokie yra mūsų lūkesčiai ir kalbėsime su privačiu akcininku, kad toks bendras sprendimas būtų daromas įstatymų numatyta tvarka“, - po priėmimo teigė p. Sekmokas ir priduria, kad susitikimo data bus paskelbta artimiausiu metu.
Pasak p. Sekmoko, baimė dėl galimos kompensacijos privačiam investuotojui taip pat yra nepagrįsta. Esą, jei tai yra bendras akcininkų sprendimas, natūralūs žingsniai įstatymų numatyta tvarka, už juos niekas niekam neturėtų mokėti. Ministro teigimu, turto dalybas, tai pat ir 600 mln. Lt, kurios įvedė privatus investuotojas, spręs likvidatorius, kuris bus renkamas konkurso tvarka.
„Bendra nuostata paprasta ir aiški. Tokio LEO LT, kuris buvo iki šiol, neturėtų likti. Pirmiausia dėl visuomenės nuomonės ir kompromitacijos viso energetikos reikalo, kokį pasiekė šis projektas. Ir tai vienintelis jo rezultatas per šiuos metus. Iš kitos pusės ir dėl ES nuostatų dėl elektros ūkio visose rinkose sutvarkymo, kai yra reikalaujama, kad būtų aiškiai atskiriami perdavimo, skirstomieji ir generacijos pajėgumai“, - priimtais įstatymais taip pat džiaugėsi premjeras Andrius Kubilius, tikinęs, kad jokių netesybų nebus, nes viskas daroma pagal Konstituciją ir įstatymus, juo labiau, kad norą išsiskirti pirmiausia pareiškė privatūs akcininkai.

Nušalina
Pagal įstatymus LEO LT nušalinama nuo naujos atominės jėgainės ir elektros perdavimo jungčių statybų reikalų. Tuo turės rūpintis Vyriausybė, atominės elektrinės ir jungčių statytojai. Pastaraisiais galės būti juridiniai asmenys, priklausantys valstybei nuosavybės teise arba kurių visos akcijos priklauso valstybei. Jie dalyvautų statant elektros perdavimo jungtis ir naują jėgainę.
Pasak energetikos ministro, elektros jungtis į Švediją ties visų trijų šalių: Lietuvos, Latvijos ir Švedijos bendrovės, arba bendra šių šalių sukurta įmonė. Lietuva su Lenkija esą jau turi „LitPol Link", kuri šiandien atsakinga už projekto įgyvendinimą.
Pataisomis įvedamas strateginis investuotojas galės dalyvauti finansuojant atominės elektrinės ir elektros perdavimo jungčių statybas. Jis gali būti atrenkamas viešo konkurso būdu. Ministras sako neatsisakantis plano naują atominę elektrinę pastatyti iki 2018 m., tačiau terminas labai priklausys būtent nuo strateginio investuotojo.
Šiandien priimtos pataisos suteikia teisę valstybei iš naujo įvertinti LEO LT steigimo metu valstybei nuosavybės teise priklausiusias „Lietuvos energijos" ir Rytų skirstomųjų tinklų akcijas. Jeigu paaiškėtų, kad jos buvo įvertintos per mažai, Vyriausybei siūloma leisti reikalauti, kad kiti LEO LT akcininkai ne vėliau kaip per tris mėnesius už turimas nacionalinio investuotojo akcijas tinkamai atsiskaitytų. Iš viso Vyriausybė valdo 62%, „NDX energija" - 38% LEO LT akcijų.
Seimas praėjusią savaitę priėmė protokolinį nutarimą, kuriuo siūloma Vyriausybei kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad ši pradėtų ikiteisminį tyrimą dėl galimai nusikalstamų veiksmų, privatizuojant VST ir steigiant LEO LT.


Informacija pagal: www.vz.lt