Bažnyčios

Alionių bažnyčia

Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčia medinė, įkurta 1794 m., perstatyta 1932 m. Žymūs metaliniai kryžiai, įtaisyti fasadų bokštuose.





Bagaslaviškio bažnyčia

Dabartinė Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia medinė, perstaryta iš pirmosios 1851 m. Šventoriuje - koplytstulpis poetui, kunigui Silvestrui Gimžauskui (1845-1897). Kilęs nuo Utenos, 1892 m. pradėjo kunigauti Bagaslaviškyje. Susirgęs išvyko į Varšuvą, ten mirė ir palaidotas.

Čiobiškio bažnyčia

Mūrinė klasicistinė miestelio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia pastatyta 1810-1816m. Jos fundatoriai - Pilsudskiai. Bažnyčios sienas skaido piliastrai. Pagrindiniame fasade, šalia įėjimo, tarp piliastrų įterptos nišos su XVIII a. medinėmis Evangelistų skulptūromis. Viduje - XIX a. šv. apaštalų paveikslai, bažnyčios fundatoriaus Jono Krizostomo Pilsudskio portretas (1810m.).





Gelvonų bažnyčia

Gelvonų dvaro savininkas 1895-1897 m. pastatė dabartinę Svč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią (archit. Aleksejus Polozovas).
Ji bebokštė, neoklasicizmo ir neobaroko formų derinys. Sienose akmens mūras, derintas su raudonų plytų detalėmis. Bažnyčios šventoriuje - XIX a. koplyčia, kurioje įmūrytas maždaug 90x36 cm dydžio akmuo su ženklu, primenančiu žmogaus pėdą. Pasakojama, jog senovėje, kai aplinkui buvę tankūs miškai, naktį pro šalį ėjusiai moteriškei ant akmens pasirodžiusi Dievo Motina. Kai regėjimas pranyko, moteriškė pastebėjusi akmenyje įspaustą pėdą. Prie akmens pastatyta koplytėlė. Šventoriuje - bažnyčios fundatorių grafų Pliarerių kripta.

Kernavės bažnyčia

Neogotikinė raudonų plytų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia, pastatyta 910-1920 m. Jos šventorių puošia 1987 m., tada dar slapta nuo sovietinės valdžios, dailininkės Jadvygos Grišiūtės iš laukų akmenėlių sudėliotos Lietuvos 600 metų krikštui skirtos mozaikos - Kryžiaus kelio stotys. Šventoriuje palaidotas Kernavės klebonas ir literatas Nikodemas Švogžlys (1899-1985), pasirašinėjęs Milžino slapyvardžiu, manęs, jog 1251 m. Mindaugas Kernavėje krikštytas ir karūnuotas Lietuvos karaliumi. Šalia bažnyčios – gražiai sutvarkyta klebonija su Lietuvos formos baseinu, apsodintu retais augalais ir gėlėmis.

Už bažnyčios, ant stataus šlaito, įrengta apžvalgos aikštelė, nuo kurios atsiveria vienas gražiausių Lietuvos vaizdų - piliakalniai, platus slėnis, per kurį vingiuoja Neris su sala upės viduryje...

Pažymėta senosios Kernavės bažnyčios vieta (XV-XVIII a.). Manoma, kad pirmąją Kernavės bažnyčią įkūrė dar Vytautas Didysis, prieš pat savo mirtį (1430). Tą spėjamą faktą tarsi užtvirtina Vytauto Didžiojo skulptūra (skulpt. Antanas Kmieliauskas, 2003), kuri ilgokai nerado vietos Kernavėje. Gal ją jau rasite savo nuolatinėje pozicijoje... (išsiskyrė paminklotvarkininkų ir vietinių bažnyčios hierarchų nuomonės).





Kiauklių bažnyčia

Pirmąją bažnyčią 1572 m. pastatė Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius – tuo metu Kiaukliai buvo  Vilniaus vyskupo bažnytinė valda. Vėliau bažnyčia ne kartą perstatyta, pagarsėjo po 1863 m., kai vietiniai gyventojai, susirinkę prie bažnyčios, neleido caro valdininkams jos uždaryti ir nuversti. Antrojo pasaulinio karo metu, traukiantis sovietiniei kariuomenei, bažnyčia sudegė. 1941-1942 m. pastatyta laikina. 2001 m. konsekruota nauja mūrinė Švč. Mergelės Apsilankymo bažnyčia (archit. Giedrius Laucius). Išliko sena, iš akmenų sumūryta varpinė.


Musninkų bažnyčia

Pirmoji bažnyčia pastatyta 1522 m. Radvilų laikais priklausė evangelistams reformatams. Katalikai ją atgavo XVII a. per. Dabartinė Švč. Trejybės bažnyčia mūrinė, pastatyta 1856 m. Ji neogotikinė, tinkuota. Dominuoja grakštus aštuonkampis bokštas. Bažnyčios formos – sekimo anglų neogotikos požymis. Išliko senosios bažnyčios medinė varpinė, o jos rusys – dvarininkų Podbereskių kripta. Bažnyčios šventoriuje palaidotas 1918 m. Nepriklausomybės signataras kunigas Alfonsas Petrulis (1873-1928), kuris į Musninkus atsikėlė jau paskutiniais metais.

Šešuolėlių II bažnyčia

Šešuolėlių II 1903-1910 m. pastatyta nedidelė neogotokinė Švč. Mergelės Marijos, Visų malonių Tarpininkės bažnyčia. Jos statybą fundavo dvarininkai Jasinskiai. Darnių proporcijų tinkuota mūro statinį puošia kontraforsai ir virš jų iškilę keli bokšteliai. Viduje išsiskiria puošnūs skliautai, choro balkono ažūrinė tvorelė.





Širvintų bažnyčia

Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia įkurta 1475 m. Bažnyčią įkūrė trys seserys iš didikų Astikų giminės. Ši data laikoma ir miesto įkūrimo data. Dabartinė pastatyta 1855-1860 m., vadinamuoju istorizmo laikotarpiu, kai architektūroje buvo savaip interpretuojami įvairūs stiliai. Širvintų bažnyčios išorėje bene ryškiausios renesanso interpretacijos, yra ir baroko bruožų. Manoma, kad ją projektavo žymus to meto archit. T. Tišeckis. Viduje XIX a. paveikslai.





Zibalų bažnyčia

Senais laikais apylinkės priklausė Vilniaus vyskupo kurijai, kuri 1744 m. pastatė pirmąją bažnyčią. Dabartinė Šv. Jurgio bažnyčia medinė, pastatyta 1861 m.